Sprendimas susilaukti vaiko – vienas svarbiausių gyvenime. Tačiau kartais kelias į tėvystę būna sudėtingesnis nei tikėtasi. Nevaisingumas paliečia reikšmingą dalį porų visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą (manoma, kad su vaisingumo sunkumais susiduria maždaug 1 iš 6 porų). Svarbu suprasti, kad tai yra poros, o ne vieno kurio nors partnerio problema, o šiuolaikinė medicina gali padėti daugeliu atvejų.

Pagal medicininį apibrėžimą, pora laikoma nevaisinga, jei gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus. Jeigu moteris yra vyresnė nei 35 metų arba yra žinomų rizikos veiksnių, šis terminas sutrumpėja iki 6 mėnesių.

Dažniausios moterų nevaisingumo priežastys

Moterų vaisingumas yra sudėtingas procesas, kurį gali sutrikdyti įvairūs veiksniai:

  • Ovuliacijos sutrikimai: Tai viena dažniausių priežasčių. Ovuliacija gali nevykti arba būti nereguliari dėl hormonų disbalanso, policistinių kiaušidžių sindromo (PKS), skydliaukės problemų, didelio streso, svorio sutrikimų ar priešlaikinio kiaušidžių išsekimo.
  • Kiaušintakių problemos: Kiaušintakiai gali būti užsikimšę ar pažeisti dėl buvusių infekcijų (ypač lytiškai plintančių, pvz., chlamidiozės), uždegiminių dubens organų ligų, endometriozės ar chirurginių operacijų dubens srityje (pvz., po apendicito, negimdinio nėštumo). Tai trukdo kiaušinėliui susitikti su spermatozoidu arba apvaisintam kiaušinėliui pasiekti gimdą.
  • Gimdos veiksniai: Gimdos miomos, polipai, sąaugos po operacijų ar uždegimų, įgimtos gimdos anomalijos gali trukdyti embrionui įsitvirtinti arba normaliai vystytis.
  • Endometriozė: Būklė, kai į gimdos gleivinę panašus audinys auga už gimdos ribų, sukeldamas uždegimą, skausmą ir sąaugas, kurios gali pažeisti kiaušides bei kiaušintakius.
  • Amžius: Moters vaisingumas natūraliai pradeda mažėti maždaug nuo 30-32 metų, o po 35 metų šis mažėjimas spartėja, nes mažėja kiaušialąsčių kokybė ir kiekis (kiaušidžių rezervas). Kiaušidžių rezervui įvertinti gali būti atliekami hormoniniai tyrimai (pvz., AMH, FSH) ir ultragarsinis tyrimas.

Dažniausios vyrų nevaisingumo priežastys

Vyrų vaisingumas taip pat priklauso nuo daugelio veiksnių:

  • Spermos gamybos ar funkcijos sutrikimai: Tai dažniausia vyrų nevaisingumo priežastis. Gali būti sumažėjusi spermatozoidų koncentracija (kiekis), sutrikęs jų judrumas arba pakitusi forma (morfologija). Šiuos rodiklius įvertina spermos tyrimas (spermograma), kurio rezultatai lyginami su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) periodiškai atnaujinamomis normomis.
  • Varikocelė: Sėklidės venų išsiplėtimas kapšelyje, kuris gali pabloginti spermos kokybę dėl padidėjusios temperatūros.
  • Infekcijos: Persirgtos ar lėtinės lytinių takų infekcijos gali pakenkti spermos gamybai ar transportavimui.
  • Kitos priežastys: Hormonų sutrikimai, ejakuliacijos problemos, genetiniai veiksniai, vaikystėje buvusios problemos (pvz., nenusileidusios sėklidės), tam tikrų vaistų vartojimas, lėtinės ligos, traumos.
  • Neaiškios kilmės: Nemažai daliai vyrų (kartais nurodoma net iki 30-50%), nepaisant išsamaus ištyrimo, tikslios nevaisingumo priežasties nustatyti nepavyksta.

Vaisingumą veikiantys veiksniai (abiem partneriams)

Be specifinių medicininių priežasčių, poros vaisingumui įtakos turi ir bendri gyvenimo būdo bei aplinkos veiksniai:

  • Amžius: Kaip minėta, ypač svarbus moterims, bet ir vyrų vaisingumas su amžiumi palaipsniui taip pat gali mažėti.
  • Lytinių santykių dažnumas ir laikas: Didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kas 2-3 dienas vaisingojo lango metu (kelios dienos prieš ovuliaciją ir ovuliacijos diena). Pernelyg reti santykiai mažina šansus, o bandymas „pataikyti“ tiksliai į ovuliacijos dieną gali kelti stresą ir nebūtinai yra efektyvesnis už reguliarius santykius.
  • Kūno svoris: Tiek nutukimas (KMI > 30), tiek per mažas svoris (KMI < 18,5) gali neigiamai veikti hormonų pusiausvyrą, sutrikdyti ovuliaciją moterims ir pabloginti spermos kokybę vyrams, taip pat didinti persileidimo riziką. Optimalus KMI yra 18,5–24,9.
  • Žalingi įpročiai:
    • Rūkymas: Kenkia tiek moterų (mažina kiaušialąsčių kokybę, paankstina menopauzę), tiek vyrų (blogina spermos rodiklius) vaisingumui, didina persileidimo ir kitų nėštumo komplikacijų riziką. Mesti rūkyti turėtų abu partneriai.
    • Alkoholis: Gausus vartojimas kenkia abiejų partnerių vaisingumui. Nors nedidelių kiekių įtaka diskutuotina, planuojant nėštumą rekomenduojama alkoholio vartojimą kuo labiau sumažinti arba visiškai jo atsisakyti abiem partneriams.
    • Narkotinės medžiagos: Turi stiprų neigiamą poveikį vaisingumui ir nėštumo eigai.
  • Vaistai ir gydymas: Kai kurie vaistai (pvz., chemoterapiniai, kai kurie antibiotikai, psichotropiniai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) gali neigiamai veikti vaisingumą. Prieš planuojant nėštumą, būtina aptarti visus vartojamus vaistus su gydytoju. Ypač svarbu žinoti, kad vėžio gydymas (chemoterapija, radioterapija) gali sukelti negrįžtamą nevaisingumą, todėl prieš pradedant tokį gydymą, jauniems pacientams turėtų būti pasiūlyta vaisingumo išsaugojimo galimybė (kiaušialąsčių, spermos ar embrionų užšaldymas).
  • Aplinkos veiksniai: Kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis (pesticidais, sunkiaisiais metalais), radiacija gali kenkti vaisingumui. Vyrams neigiamą įtaką spermos kokybei gali turėti ir dažnas karščio poveikis sėklidėms (pvz., darbas karštoje aplinkoje, dažnas kaitinimasis pirtyse).
  • Lytiškai plintančios infekcijos (LPI): Neapsaugoti lytiniai santykiai, dažna partnerių kaita didina LPI riziką. Negydomos LPI (ypač chlamidiozė, gonorėja) gali sukelti dubens organų uždegimą ir negrįžtamai pažeisti kiaušintakius ar kitus reprodukcinius organus.
  • Stresas: Nors tiesioginis ryšys su nevaisingumu nėra visiškai aiškus, lėtinis stresas gali neigiamai veikti hormonų pusiausvyrą ir bendrą savijautą, kas gali apsunkinti pastojimą.

Kaip padidinti vaisingumo šansus? Prevencijos gairės

Nors ne visų nevaisingumo priežasčių galima išvengti (pvz., genetinių ar susijusių su amžiumi), tam tikri žingsniai gali padėti palaikyti gerą reprodukcinę sveikatą ir padidinti natūralaus pastojimo tikimybę:

  • Planuokite šeimą optimaliu metu: Jei įmanoma, neatidėliokite nėštumo planavimo labai ilgam, ypač jei esate moteris virš 30-35 metų.
  • Palaikykite sveiką kūno svorį.
  • Maitinkitės sveikai ir subalansuotai.
  • Būkite fiziškai aktyvūs, bet venkite pernelyg didelio krūvio.
  • Atsisakykite žalingų įpročių: Nerūkykite, kuo labiau ribokite ar atsisakykite alkoholio, nevartokite narkotikų (abu partneriai).
  • Valdykite stresą: Raskite jums tinkančių atsipalaidavimo būdų.
  • Atsargiai vartokite vaistus: Visada pasitarkite su gydytoju.
  • Praktikuokite saugius lytinius santykius: Naudokite prezervatyvus, venkite atsitiktinių partnerių, kad apsisaugotumėte nuo LPI. Jei įtariate infekciją – kreipkitės į gydytoją ir gydykitės.
  • Reguliarūs lytiniai santykiai: Turėkite lytinių santykių kas 2-3 dienas, ypač vaisingojo lango metu.
  • Profilaktinė sveikatos patikra: Reguliariai lankykitės pas ginekologą (moterys) ir šeimos gydytoją. Planuojant nėštumą, rekomenduojama atlikti bendrą sveikatos patikrą.

Pabaigai

Nevaisingumas gali paliesti bet kurią porą. Svarbu nelikti su šia problema vieniems. Jei nepavyksta pastoti per nustatytą laiką, kreipkitės pagalbos į gydytojus. Šiuolaikinė medicina siūlo daug galimybių nustatyti priežastis ir parinkti tinkamą gydymą. O sveika gyvensena ir žalingų įpročių atsisakymas yra geriausia profilaktika, didinanti jūsų šansus sėkmingai susilaukti vaikų.