Kūdikio laukimas paprastai yra džiaugsmo ir vilties kupinas metas. Tačiau kartais ši kelionė netikėtai nutrūksta. Kūdikio netektis – ar tai būtų ankstyvas persileidimas, negimdinis nėštumas, ar mažylio mirtis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu ar netrukus po gimimo – yra vienas skaudžiausių patyrimų, galinčių ištikti šeimą. Ši netektis paliečia ne tik fiziškai, bet ir emociškai, palikdama gilius randus visam gyvenimui.

Kodėl? Klausimas, į kurį ne visada yra atsakymas

Susidūrus su netektimi, natūraliai kyla klausimas „Kodėl?“. Tėvai ieško priežasčių, paaiškinimų, kartais kaltina save ar aplinkybes. Deja, net ir atlikus išsamius medicininius tyrimus, ne visada pavyksta rasti tikslią kūdikio mirties priežastį. Tai gali dar labiau sustiprinti skausmą, pyktį, bejėgiškumo ir vienatvės jausmą.

Svarbu suprasti, kad nesugebėjimas rasti atsakymo nereiškia, jog kažkas buvo padaryta „ne taip“. Kartais gamtoje tiesiog įvyksta skaudūs, sunkiai paaiškinami dalykai.

Skirtingos netektys – panašus skausmas

Nors aplinkybės skiriasi, skausmas netekus kūdikio yra realus ir gilūs, nepriklausomai nuo nėštumo trukmės.

  • Savaiminis persileidimas: Tai viena dažniausių nėštumo komplikacijų – manoma, kad taip baigiasi maždaug 1 iš 4 nėštumų. Dauguma (apie 80%) persileidimų įvyksta pirmąjį trimestrą (iki 12 savaičių). Dažniausia priežastis (virš 50% atvejų) – vaisiaus genetiniai sutrikimai, nesuderinami su gyvybe, dėl kurių jis tiesiog negali normaliai vystytis. Nors tai natūralus gamtos procesas, tėvams tai yra svajonių, lūkesčių ir laukto kūdikio netektis. Deja, visuomenėje ši netektis kartais nuvertinama („geriau anksčiau nei vėliau“, „bus dar tų vaikų“), o tėvai linkę slėpti savo skausmą, jausti kaltę ar gėdą. Labai svarbu leisti sau gedėti ir pripažinti šios netekties svarbą.
  • Negimdinis (ektopinis) nėštumas: Pasitaiko rečiau (iki 2% nėštumų). Embrionas įsitvirtina ne gimdoje (dažniausiai kiaušintakyje). Toks nėštumas negali sėkmingai vystytis ir kelia pavojų moters sveikatai bei gyvybei, todėl būtina medicininė intervencija (gydymas vaistais arba operacija). Nors nėštumas nutrūksta labai anksti (dažniausiai apie 7-8 savaitę), tėvų patiriamas praradimo skausmas gali būti lygiai toks pat stiprus kaip ir vėlesnės netekties atveju, nes prarandamas lauktas ir planuotas vaikas.
  • Perinatalinė mirtis: Tai kūdikio mirtis nuo 22 nėštumo savaitės iki 7 dienų po gimimo (apima negyvagimius ir ankstyvąsias naujagimių mirtis). Lietuvoje kasmet gimsta apie 150-200 negyvų kūdikių. Ši netektis yra ypač skaudi, nes įvyksta vėlai, kai kūdikis jau buvo beveik „čia pat“. Tėvai patiria didžiulį šoką, sielvartą, kaltės jausmą. Prisideda ir sudėtingas aspektas – kaip apie tai pranešti artimiesiems, draugams, bendradarbiams, kurie jau žinojo apie laukimą ir džiaugėsi kartu.

Gedėjimo kelias

Kiekvienas žmogus ir kiekviena šeima netektį išgyvena individualiai. Nėra „teisingo“ ar „neteisingo“ gedėjimo būdo ar trukmės. Gali pasireikšti įvairūs jausmai: didžiulis liūdesys, pyktis (ant savęs, partnerio, gydytojų, likimo), kaltė, baimė, nerimas dėl ateities, vienišumo jausmas, apatija, nenoras bendrauti.

Svarbu leisti sau jausti visus šiuos jausmus, neslopinti jų. Kalbėtis apie savo išgyvenimus su patikimais žmonėmis (partneriu, draugais, artimaisiais) gali padėti palengvinti naštą.

Praktiniai aspektai po netekties

Susidūrus su kūdikio netektimi vėlesniu nėštumo laikotarpiu ar po gimdymo, tenka tvarkyti ir praktinius reikalus, kurie taip pat yra gedėjimo proceso dalis.

  • Dokumentų išdavimas:
    • Jei vaikelis gimė negyvas po 22 nėštumo savaitės (arba svėrė >500g, jei nėštumo trukmė nežinoma), gydymo įstaiga išduoda Medicininį perinatalinės mirties liudijimą. Šį dokumentą gydymo įstaiga taip pat perduoda Civilinės metrikacijos skyriui, kur sudaromas gimimo įrašas su žyma „gimė negyvas“. Asmens kodas nesuteikiamas. Tolesniems reikalams (laidojimas, pašalpa) naudojamas gydymo įstaigos išduotas liudijimas.
    • Jei vaikelis gimė gyvas (po 22 sav.) ir mirė per pirmąsias 7 dienas, tėvai pirmiausia turi įregistruoti jo gimimą Civilinės metrikacijos skyriuje (galima ir internetu per www.mepis.registrucentras.lt arba www.epaslaugos.lt). Tik tada gydymo įstaiga galės perduoti Medicininį perinatalinės mirties liudijimą mirties faktui įregistruoti.
  • Laidojimas: Kūdikiai, gimę po 22 nėštumo savaitės (ar sveriantys >500g), pagal įstatymus turi būti palaidojami tėvų ar artimųjų. Kūdikėliai, gimę anksčiau, taip pat gali būti paimti iš gydymo įstaigos tėvų pageidavimu ir laidojami ar kremuojami. Atsisveikinimo ir laidojimo ritualai, nors ir labai skaudūs, yra svarbi gedėjimo dalis, padedanti priimti netektį.
  • Pašalpos ir išmokos:
    • Laidojimo pašalpa: Mirus kūdikiui (įskaitant gimusį negyvą po 22 sav./>500g), jį laidojančiam asmeniui priklauso vienkartinė laidojimo pašalpa, lygi 8 BSI (Bazinėms socialinėms išmokoms). 2025 metais BSI yra 70 Eur, tad pašalpa sudaro 560 Eur. Dėl jos reikia kreiptis į savivaldybę pagal deklaruotą gyvenamąją vietą per 12 mėnesių.
    • Motinystės išmoka: Moteris, pagimdžiusi negyvą kūdikį po 22 nėštumo savaitės, turi teisę į 28 dienų motinystės išmoką iš „Sodros“ (jei atitinka stažo reikalavimus). Jei kūdikis gimė gyvas ir mirė vėliau, motinystės išmoka mokama už visą priklausantį nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.

Kaip atsisveikinti ir gyventi toliau? Pagalba ir palaikymas

Priimti netektį ir rasti jėgų gyventi toliau – ilgas ir sunkus procesas.

  • Atsisveikinimo ritualai: Kaip minėta, laidojimo ar kitoks atsisveikinimo ritualas (vardelio suteikimas, medelio pasodinimas, atminimo dėžutės sukūrimas) padeda įprasminti netektį ir pradėti gedėjimo kelionę.
  • Leiskite sau gedėti: Nėra „teisingo“ gedėjimo laiko. Leiskite sau liūdėti, pykti, verkti tiek, kiek reikia. Nespauskite savęs „greičiau atsigauti“.
  • Kalbėkitės: Dalinkitės savo jausmais su partneriu, artimaisiais, draugais, kuriais pasitikite. Jei sunku kalbėti su artimaisiais, ieškokite pagalbos grupių.
  • Ieškokite profesionalios pagalbos: Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos gali labai padėti išgyventi sielvartą, susitaikyti su netektimi ir rasti jėgų judėti pirmyn.
  • Pagalbos organizacijos: Lietuvoje veikia organizacijos, teikiančios pagalbą šeimoms, patyrusioms kūdikio netektį (pvz., www.kudikionetektis.lt). Kreipkitės į jas informacijos ir palaikymo. Taip pat pagalbą teikia Krizinio nėštumo centras.

Atminkite, Jūs nesate vieni šiame skausme. Kiekvienas išgyventas jausmas yra svarbus. Leiskite sau gedėti, ieškokite palaikymo ir pagalbos – laikui bėgant skausmas atlėgs, nors prisiminimas ir liks visam gyvenimui.

Dėkojame Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriui ir www.kudikionetektis.lt už pagalbą rašant straipsnį.