Gaivus, žvarbesnis oras ir galbūt net sniegas vilioja vaikus į lauką aktyviai leisti laiką. Buvimas gryname ore yra labai svarbus vaiko sveikatai ir raidai bet kuriuo metų laiku. Tačiau esant žemesnei temperatūrai, tėvams natūraliai kyla klausimų: kada jau per šalta eiti į lauką? Kaip tinkamai aprengti vaiką? Kaip apsaugoti jautrią odą ir atpažinti pirmuosius nušalimo požymius?

Kada likti namuose? Temperatūros ribos

Ilgus metus pediatrai laikėsi rekomendacijos, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai neturėtų eiti į lauką, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 °C. Kūdikiams ši riba yra aukštesnė (paprastai apie -10 °C ar -15 °C, priklausomai nuo vėjo ir drėgmės).

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į termometro stulpelį, bet ir į jutiminę temperatūrą, kurią skelbia meteorologai. Ji parodo, kaip šaltį jaučia žmogaus kūnas, atsižvelgiant ne tik į oro temperatūrą, bet ir į vėjo greitį bei oro drėgmę. Stiprus vėjas ir didelė drėgmė gali lemti, kad net ir esant aukštesnei minusinei temperatūrai (pvz., -15 °C), jutiminė temperatūra bus gerokai žemesnė (pvz., -25 °C) ir rizika nušalti bus didesnė.

Todėl sprendžiant, ar eiti į lauką, ypač su mažesniais vaikais, reikėtų vadovautis būtent jutimine temperatūra ir sveiku protu, įvertinant ir kitas sąlygas (saulėta ar apniukę, ar yra kritulių).

Kaip suprasti, kada vaikas nušalo?

Labai svarbu stebėti vaiką lauke ir mokėti atpažinti pirmuosius nušalimo požymius, ypač ant atvirų kūno vietų (skruostų, nosies, smakro) ir galūnių (pirštų).

  • Pirmieji signalai: Oda tampa blyški, paraudusi, gali perštėti, dilgčioti. Galima patikrinti kraujotaką: švelniai paspauskite pirštu odos plotelį – jei atleidus pirštą, normali odos spalva negrįžta per 3-4 sekundes, kraujotaka toje vietoje sutrikusi ir reikia skubėti į šiltą patalpą.
  • Akivaizdus nušalimas: Atsiranda baltų, pilkšvų, vaško baltumo dėmių. Oda toje vietoje tampa nejautri, kieta. Tai reiškia, kad kraujotaka sustojo ir audiniai pradėjo šalti.

Ką daryti pastebėjus nušalimą?

  1. Kuo skubiau eikite į šiltą patalpą.
  2. Nušalusių vietų NIEKADA netrinkite (ypač sniegu!) – taip galite dar labiau pažeisti audinius.
  3. Nešildykite staigiai karštu vandeniu ar prie tiesioginių šilumos šaltinių (radiatoriaus, židinio).
  4. Geriausia šildyti palaipsniui: apklokite šiltomis antklodėmis, duokite šilto gėrimo. Galima merkti į drungną (ne karštą!) vandenį arba šildyti savo kūno šiluma (pvz., priglaudus nušalusias rankas prie savo kūno).
  5. Būtinai kreipkitės į gydytoją, ypač jei atsirado baltų dėmių ar pūslių. Gydytojas įvertins nušalimo laipsnį ir paskirs reikiamą gydymą.

Patarimai tėvams: kaip apsaugoti vaiką nuo šalčio?

  1. Saugiausia riba: Jei lauke šalčio ne daugiau kaip -10°C (pagal faktinę temperatūrą, esant nedideliam vėjui), su tinkamai aprengtu vaiku galima drąsiai eiti į lauką žaisti ar pasivaikščioti (kūdikius – vežimėlyje).
  2. Šalčiau nei -10°C: Vertinkite jutiminę temperatūrą. Jei ji ne žemesnė nei -20°C (ikimokyklinukams ir pradinukams) arba ne žemesnė nei -10°C / -15°C (kūdikiams), trumpas pasivaikščiojimas ar žaidimai yra galimi, tačiau reikia atidžiai stebėti vaiką ir tinkamai jį aprengti. Esant dar žemesnei jutiminei temperatūrai, geriau likti namuose.
  3. Apranga – sluoksniais: Geriausias būdas apsirengti šaltu oru – keli plonesni drabužių sluoksniai, o ne vienas storas. Tai leidžia orui cirkuliuoti ir sulaiko šilumą, o sušilus galima vieną sluoksnį nurengti.
    • Pirmas sluoksnis (prie kūno): Turėtų gerai sugerti ir išgarinti drėgmę. Geriausiai tinka specialūs termo drabužiai (pvz., iš merino vilnos). Medvilnė netinka, nes sudrėkusi nuo prakaito ji šaldo kūną.
    • Antras sluoksnis (izoliacinis): Sulaiko šilumą. Tinka vilnoniai, flisiniai drabužiai.
    • Trečias sluoksnis (išorinis): Turi apsaugoti nuo vėjo ir drėgmės, bet kartu leisti kūnui „kvėpuoti“. Geriausiai tinka pūkinės arba kokybiškos sintetinės striukės, kombinezonai.
    • Svarbu: Drabužiai neturi būti per ankšti, varžyti judesių.
  4. Galūnės ir galva: Per galvą ir galūnes prarandama daug šilumos. Būtina šilta kepurė (gerai dengianti ausis), šalikas arba mova, kumštinės pirštinės (jos šiltesnės nei pirštuotos) ir šiltos kojinės (geriausia vilnonės).
  5. Avalynė – laisva ir sausa: Batai turi būti šilti, neperšlampami ir šiek tiek laisvesni, kad liktų oro tarpas šilumai ir nespaustų kojos (suspaudus koja greičiau šąla). Labai svarbu, kad avalynė būtų sausa. Jei planuojate lauke būti ilgiau, turėkite atsarginius batus ir kojines. Net ir odinė avalynė ilgiau avint sudrėksta iš vidaus, todėl nepatariama jos dėvėti be pertraukos ilgiau nei valandą ar dvi (priklausomai nuo aktyvumo ir oro). Drėgną avalynę būtina gerai išdžiovinti.
  6. Apsauginiai kremai veidui: Esant minusinei temperatūrai ir vėjui, atviras odos vietas (skruostus, nosį, smakrą) reikėtų patepti specialiu apsauginiu kremu nuo šalčio. Svarbu rinktis kremą riebalų pagrindu, o ne vandens. Vandens pagrindo kremai šaltyje gali užšalti ir pakenkti odai. Liaudiška priemonė – lydyti žąsų taukai – taip pat gali tikti, jei vaikas nėra alergiškas. Kremą tepkite likus bent 20-30 min. iki išėjimo į lauką.
  7. Lūpų apsauga: Šaltyje ir vėjyje lūpos greitai džiūsta ir skilinėja, ypač jei vaikas turi įprotį jas laižyti. Reguliariai tepkite lūpas vazelinu ar specialiu apsauginiu pieštuku.

Šaltas oras neturėtų tapti kliūtimi džiaugtis žiemos malonumais lauke. Svarbiausia – tinkamai įvertinti oro sąlygas (ypač jutiminę temperatūrą), tinkamai aprengti vaiką sluoksniais, apsaugoti atviras kūno vietas ir nuolat stebėti jo būklę. Būdami atidūs ir pasiruošę, galėsite saugiai mėgautis grynu oru net ir spaudžiant šaltukui.

Svarbu: Šiame straipsnyje pateikiama bendra informacija. Visada atsižvelkite į konkrečias oro sąlygas, savo vaiko amžių, sveikatos būklę ir individualų jautrumą šalčiui. Jei abejojate, pasitarkite su gydytoju.