Laikotarpis nuo dvejų iki šešerių metų yra nepaprastai svarbus vaiko kalbos raidai. Šiuo metu mažylis ne tik sparčiai plečia savo žodyną, bet ir mokosi taisyklingai tarti garsus, formuoti sakinius, pasakoti. Natūralu, kad tėvams kyla klausimų, kaip geriausiai padėti savo vaikui šiame kelyje. Logopedė Kristina Jurevičiūtė įvardija dažniausiai pasitaikančius iššūkius ir klaidas, kurias daro tėvai, bei pataria, kaip jų išvengti.

Kalbėti, kalbėtis, kalbėti: bendravimo svarba

Pasak K. Jurevičiūtės, pats geriausias būdas lavinti 2–6 metų vaiko kalbą yra nuolatinis, kokybiškas bendravimas. Kartais tėvai džiaugiasi, kad vaikas ramiai žaidžia vienas, tačiau jei su juo bus bendraujama per mažai, nereikėtų stebėtis, jei jo kalba bus skurdi, jis kalbės nenoriai ar vartos tik pavienius žodžius vietoj sakinių.

  • Pasakokite ir įvardinkite: Stenkitės kuo daugiau pasakoti vaikui apie tai, ką darote, ką matote aplinkui, pro langą. Įvardinkite daiktus, veiksmus, jausmus. Net paprastas kasdienių veiksmų komentavimas („Dabar plausime rankytes“, „Žiūrėk, koks raudonas obuolys!“) padeda vaikui sieti žodžius su reikšmėmis, girdėti taisyklingą kalbos skambesį.
  • Taisykite švelniai: Girdėdami netaisyklingai ištartą žodį ar suformuotą sakinį, neskubėkite kritikuoti. Geriau tiesiog pakartokite tą patį žodį ar sakinį taisyklingai, lyg tarp kitko. Pvz., jei vaikas sako „Noriu siosytes“ (sausainio), ramiai atsakykite „Tu nori sausainio? Štai, prašau.“
  • Ribokite ekranus: Nors edukacinės programėlės gali būti naudingos, jos niekada nepakeis gyvo bendravimo. Laikas prie kompiuterio ar telefono neturėtų pakeisti pokalbių, žaidimų ir skaitymo kartu. Vaikai, daug laiko praleidžiantys prie ekranų, dažnai turi skurdesnį žodyną ir sunkiau reiškia mintis.

Daugiakalbystė šeimoje: kaip padėti vaikui?

Šiais laikais vis daugiau šeimų yra daugiakalbės. Anot logopedės, čia svarbiausia – nuoseklumas. Jei tėvai yra skirtingų tautybių, patartina laikytis vienos iš strategijų, kad vaikas nebūtų painiojamas.

  • Vienas iš būdų (rekomenduojamas K. Jurevičiūtės): Kiekvienas iš tėvų su vaiku bendrauja tik savo gimtąja kalba (pvz., mama – lietuviškai, tėtis – angliškai). Tarpusavyje tėvai taip pat turėtų stengtis kalbėti viena, nuosekliai pasirinkta kalba vaiko akivaizdoje. „Nes jeigu jie vienu metu kalbės keliomis kalbomis, vaikui gali būti per sunku išmokti kurią nors vieną ar kitą kalbą“, – aiškina logopedė. Svarbiausia – aiški ir nuosekli kalbinė aplinka.

5 dažniausios klaidos (ir kaip jas taisyti)

Pasak K. Jurevičiūtės, kartais net ir aktyvus bendravimas gali neduoti norimų rezultatų ar net trukdyti, jei tėvai nesąmoningai daro tam tikras klaidas.

1. Spaudimas ir vertimas kalbėti

Klaida: Norėdami greito rezultato, tėvai kartais per daug spaudžia vaiką, reikalaudami pakartoti žodį taisyklingai („Pasakyk normaliai!“, „Kodėl negali ištarti?“). Griežtas, įsakmus tonas kelia vaikui stresą, mažina pasitikėjimą savimi ir norą mokytis. Vaikas gali pasijusti nuolat kritikuojamas ir tiesiog nustoti bandyti.

Ką daryti? Vietoje vertimo, ramiai paprašykite pakartoti, o jei vaikui nepavyksta ar jis nenori – leiskite jam atsikvėpti. Galima prie to paties žodžio grįžti vėliau, žaidimo forma. Svarbiausia – kantrybė ir pozityvus nusiteikimas.

2. Nesaikingas mažybinių žodžių ir „vaikų kalbos“ vartojimas

Klaida: Suaugusieji, bendraudami su mažais vaikais, dažnai patys ima vartoti vien mažybinius žodžius („katinėlis“, „šuniukas“, „mašinytė“) arba net pradeda kalbėti „kūdikiškai“ („niam niam“, „liulia liulia“, „pupa“).

Ką daryti? Logopedė pataria vadinti daiktus tikraisiais vardais. Vaikui dažnai yra lengviau ištarti trumpą, aiškų žodį „katė“ nei ilgesnį „katinėlis“, „šuo“, o ne „šuniukas“. Vartodami taisyklingus žodžius, rodote vaikui teisingą pavyzdį. Mažybinės formos nėra blogai, tačiau jos neturėtų dominuoti jūsų kalboje su vaiku.

3. Klaidų mėgdžiojimas

Klaida: Kartais tėvams atrodo juokinga, kai vaikas švepluoja ar sukuria savo žodį, todėl jie pradeda jį mėgdžioti. Nors tai gali atrodyti kaip smagus žaidimas, tai vaiką klaidina. Jis nebesupranta, kaip yra taisyklingai, ir kodėl jo kalba sukelia juoką.

Ką daryti? Kad ir kaip linksma būtų, atsispirkite pagundai mėgdžioti vaiko kalbos klaidas. Vietoj to, kaip minėta, tiesiog ramiai pakartokite žodį taisyklingai.

4. Per daug informacijos ir užduočių vienu metu

Klaida: Vaikai, ypač mažesni, vienu metu gali apdoroti ribotą kiekį informacijos. Kartais tėvai, ko nors prašydami, vienu sakiniu pateikia kelias užduotis (pvz., „Nubėk į virtuvę, padėk šaukštą į kriauklę ir atnešk man obuolį“). Vėliau stebimasi, kodėl vaikas nepadarė visko arba padarė ne tai, ko prašyta.

Ką daryti? Formuluokite prašymus trumpai, aiškiai ir duokite po vieną užduotį. Kai vaikas ją įvykdys, galite duoti kitą.

5. Nerealistiški lūkesčiai pasakojimui

Klaida: Tėvai kartais nerimauja, kad jų 3-4 metų vaikas nepasakoja, ką veikė darželyje ar kieme, ir pradeda spausti („Na, papasakok, ką veikėt?“), nors vaikas tam dar nepasiruošęs arba tiesiog nenori.

Ką daryti? Pasak logopedės, trejų metų vaikas jau turėtų kalbėti sakiniais. Jis turėtų gebėti atsakyti į klausimą „Ką veikia mergaitė?“ pilnesniu sakiniu, pvz., „Mergaitė piešia namą“. Jei vaikas atsako vienu žodžiu („Piešia“), skatinkite jį plėsti sakinį užduodami papildomus klausimus: „Kas piešia?“, „Ką ji piešia?“. Taip palaipsniui padėsite pereiti prie rišlesnės kalbos. Nereikalaukite iš mažo vaiko ilgų, nuoseklių pasakojimų – tam ateis savas laikas.

Pabaigai

Svarbiausia ugdant vaiko kalbą – kantrybė, pozityvus nusiteikimas ir nuoseklus, meile grįstas bendravimas. Klausykitės savo vaiko, džiaukitės jo pasiekimais, švelniai taisykte klaidas ir būkite jam geriausiu kalbos pavyzdžiu. Jei vis dėlto nerimaujate dėl vaiko kalbos raidos, nedvejokite pasikonsultuoti su logopedu.